- viklus
- viklùs, -ì adj. (4) NdŽ žr. 2 vikrus: 1. Kur nepažinsi to dailaus ir viklaus kaip voverė vaikino, kuris į aukščiausius medžius įslenka rš. 2. Tapat ir iš mergaičių vargiai kuri sutiktų tekėti už jo; jis prie jųjų visai neviklus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
